Žinomi maisto žinovai ragina ir karantinui pasibaigus tausoti maistą

Yra pagrindo optimizmui?

Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad vartotojai karantino metu tapo dėmesingesni maisto švaistymo problemai. Ekspertų nuomone, pasikeitę maisto vartojimo įpročiai išliks ir karantinui pasibaigus.

Kita vertus, kai kur stebima nerimą kelianti tendencija: padidėjus maisto į namus paklausai ir šiomis paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičiui, apklausos atskleidė, kad žmonės dažnai užsisako per daug maisto, o nesuvartotą perteklių yra linkę išmesti.

2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos namų ūkiai per metus išmeta 54 tūkstančius tonų maisto.

„Esame optimistai, tikime vartotojų galia: ne tik perkamąja, bet ir jų valia keistis – ir keisti maisto vartojimo situaciją globaliu mastu“, – sako Lietuvos vartotojų instituto (LVI) koordinatorė Eglė Pieslikaitė. LVI subūrė tarptautinę iniciatyvą „Linkėjimai, maistas“, kurios tikslas – sudominti visuomenę galimybe prisidėti prie globalių problemų sprendimo paprastu būdu: mažinant maisto švaistymą.

Kviečia žengti dar toliau

Reaguodama į ekstremalią situaciją, iniciatyvos „Linkėjimai, maistas“ komanda Lietuvoje ir partneriai Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje visuomenės švietimo veiklą perkėlė į interneto erdvę.

Šių šešių šalių jaunimo debatuose tema „Ar dėl karantino tapsime jautresni maisto švaistymo problemai?“ vyravo optimistinės gaidos, bet buvo ir skeptiškų minčių dėl to, ar karantinas ilgam pakeis vartotojų požiūrį į maisto švaistymą namuose.

Iniciatyva „Linkėjimai, maistas“ Lietuvoje subūrė žinomus virtuvės šefus ir maisto entuziastus. Tiesioginiame interneto eteryje vesdami maisto gaminimo pamokas – „tausaus gaminimo laboratorijas“ – ir bendraudami su auditorija konsultacijose „Klausk šefo“, jie ragino vartotojus į maistą žvelgti kūrybingai ir strategiškai.

„Nulis atliekų“ – tik idealas, tačiau jis įkvepia tobulėti kasdien, kad ir po žingsnį.

„Linkėjimai, maistas“

Augalinio maisto žinovė Ona Jurkšienė, temperamentingasis šefas Arūnas Stoškus, Lietuvos kulinarijos žvaigždė iš Italijos Gian Luca Demarco, maisto entuziastė, tinklaraštininkė Nida Degutienė, kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė, sumanus šefas Rokas Vasiliauskas ir kulinarijos studijos įkūrėja Aistė Švetkauskė kvietė kuo dažniau švęsti nieko nepirkimo dieną, t. y. gaminti iš namuose susikaupusių maisto atsargų, panaudojant pietų likučius arba galus ir liekanas, susidariusias ruošiant maistą.

„Tausaus maisto gaminimo laboratorijų“ žiūrovai sėmėsi idėjų, kaip maisto ir valgių likučius, atsargas, galus ir sankaupas panaudoti nesunkiai pagaminamiems patiekalams. Šefai aiškino, kaip tinkamai laikyti ir užšaldyti maistą.

Iniciatyvos suburti maisto entuziastai įrodė, kad patiekalai su likučiais gali būti netikėti ir išskirtinai estetiški. Pavyzdžiui, Renata Ničajienė parodė, kaip iš padžiūvusios duonos pasigaminti prabangių desertų. „Duonos gaminiai – tarp dažniausiai išmetamų produktų Lietuvoje“, – sako Renata. „Duonai užauginti ir pagaminti reikia daugybės išteklių ir darbo. Padžiūvusi duona – puiki žaliava naujiems, netikėtiems ir gardiems valgiams“, – pažymi maisto entuziastė.

„Sunku patikėti, bet net trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto nueina perniek“, – sako iniciatyvos koordinatorė Eglė. „Pasaulyje maisto pagaminama tiek, kad visi galėtų būti sotūs, bet maistas švaistomas. Kol vieni švaisto, kiti kenčia badą. Kiekvienas galime prisidėti prie gamtos tausojimo ir klimato kaitos stabdymo tausodami maistą“, – iniciatyvos „Linkėjimai, maistas“ esmę apibendrina LVI koordinatorė.

LVI „Facebook“ paskyroje transliuotų „Tausaus gaminimo laboratorijų“ vaizdo įrašų kolekcija nuolat pildoma ir LVI „YouTube“ kanale, o „laboratorijų“ receptų kolekcija puošia iniciatyvos „Linkėjimai maistas“ interneto svetainės lentyną.