Spaudos pusryčiuose – aplinkai palankaus vartojimo idėjos

Tausaus vartojimo idėjos sparčiai populiarėja

Tausojančio vartojimo idėjos ima Lietuvą šturmu. Daugelį metų atsakingo vartojimo vėliavą nešantis Lietuvos vartotojų institutas (LVI) pakvietė žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus papusryčiauti su virtuvės šefe, kultinio Vilniaus bistro „Sultenė“ vadove Ona Jurkšiene ir prie pusryčių stalo pasidalinti įžvalgomis apie maisto tausojimą.

Šiandien vyksiančių pusryčių įžangoje LVI prezidentė Zita Čeponytė pasidalins mintimis apie maisto likučių potencialą, o žinoma virtuvės šefė Ona – savo virtuvės gudrybėmis. Pusryčiautojai mėgausis mini kišu, karštu pusryčių dubenėliu bei ryžių ir riešutų kremu, o atsigaivins cikorijų kava.

Maisto likučiai – neatsiejama, bet dažnai nematoma ir užmiršta mūsų kasdienybės dalis. Kūrybingas požiūris į maisto vartojimą, kurį savo projektu „Linkėjimai, maistas“ siekia skleisti LVI, – tai ne tik buitiniai įgūdžiai, tai ištisa filosofija ir strategija, leidžianti sutaupyti pinigų tausojant aplinką. Svarbiausia – nevaržyti vaizduotės. Duona ir ryžiai gali virsti pudingu, agurkai – sriuba, bananai – traškučiais arba ledais, o uogos – saldainiais. Tai menas sujungti besibaigiančio galiojimo produktus ir paruošto maisto likučius į naują visumą. Kad ir kokią „gelbėjimo“ strategiją pasirinktume – pačirškinti keptuvėje, užšaldyti, džiovinti orkaitėje, susmulkinti maišytuvu ar paskrudinti skrudintuvėje, – valgių kūrimas iš panaudotų ingredientų visuomet reiškia, kad taupome ne tik pinigus, bet ir laiką, nes kartą pagaminę, vartojame ne kartą.

Dėmesio centre – namų ūkiai

Šiuo renginiu apibendrinamas 2019 m. LVI surengtas „tausaus maisto gaminimo laboratorijų“ ciklas, kuriame bemaž pusė tūkstančio dalyvių drauge su patyrusiais šefais mokėsi sumaniai ir tausiai vartoti maistą.

LVI projekto „Linkėjimai, maistas“ dėmesio centre – maisto švaistymas namų ūkiuose. „Planingas apsipirkimas, tinkamas produktų laikymas namuose ir kūrybingas požiūris į maisto likučius – tai tik keletas patikrintų principų, kurie padeda spręsti maisto atliekų namuose problemą“, – sako LVI prezidentė Zita Čeponytė.

Vartotojų indėlis į maisto atliekų srautus Europos Sąjungoje – didesnis nei prekybos tinklų ar restoranų: namų ūkiuose susidaro 53 proc. visų atliekų. Tyrimai rodo, kad vartotojai nuolat išmeta iki trečdalio nusipirkto maisto. Patys vartotojai dažnai prisipažįsta „nepastebintys“, kaip nesuvalgytas maistas iškeliauja į slaptą vietą po kriaukle.

Lietuviai – pesimistai?

„Ar vartotojai gali prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo?“, – 2015 m. paklausė Eurobarometras. „Gali“, – atsakė 44 proc. lietuvių ir net 88 proc. švedų. Ar lietuviai – iš tiesų nepataisomi pesimistai?

„Mūsų rengtų gausių mokymų darbo vietose dalyviai mus stebino savo optimizmu; mokymus pradėdavome gyva anonimine auditorijos apklausa internetu: absoliuti dauguma dalyvių teigė norį imtis priemonių, kad maisto atliekų namuose susidarytų kuo mažiau“, – pasakoja LVI prezidentė.

Neseniai paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad maisto gamyba, vartojimas ir švaistymas daro didžiulį poveikį aplinkai ir klimatui. Be kitų veiksnių, maistui gendant sąvartynuose susidaro metano dujos, kurios labai prisideda prie klimato šilimo.