Idėjų festivalyje – raginimas imtis ryžtingų priemonių
Lietuvos vartotojų instituto (LVI) atstovai, šį savaitgalį dalyvausiantys idėjų festivalyje „Laisvės piknikas“, ketina garsiai (ir patraukliai) komunikuoti žinią, kad kasdienis vartojimas yra ta sritis, kurioje vykstančios permainos lems globalius pokyčius, todėl valstybė turėtų skatinti vartotojų ryžtą tausoti aplinką.
LVI prezidentė Zita Čeponytė pasisakys diskusijoje „Lietuva pasaulyje. Ar mes pasiruošę EKO (r)evoliucijai?“, o LVI paviljonas „Linkėjimai, maistas“ vilios lankytojus informacinėmis pramogomis ir… išgelbėtų bananų ledais.
Nors Lietuvos žiniasklaidos priemonės gana išsamiai informavo visuomenę apie naujausią Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG, angl. IPCC) ataskaitą, kurioje pabrėžiama tiesioginė maisto gamybos, prekybos ir vartojimo sąsaja su klimato kaita, mūsų šalyje vis dar per mažai kalbama apie tai, kaip skatinti tausesnį vartojimą siekiant ekologiškai tvarios visuomenės ir žiedinės ekonomikos tikslų.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susidarančios dėl maisto gamybos ir su ja susijusio miškų kirtimo, sudaro apie ketvirtį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kalnai pagaminto maisto atsiduria sąvartynuose nė nepasiekę vartotojų, o patys vartotojai taip pat iššvaisto didžiulius kiekius maisto. Klimato kaita verčia skubiai ieškoti naujų atsakymų: kaip galėsime apsirūpinti maistu neniokodami planetos.
„Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, turėtų daug ryžtingiau imtis priemonių, skirtų strateginiam persiorientavimui – skatinti tausesnę gamybą ir prekybą bei drąsinti aplinkai draugišką vartojimą“, – sako LVI prezidentė Z. Čeponytė.
Milijonų vartotojų pasirinkimai gali paspartinti perėjimą prie tausesnės gamybos ir vartojimo. Anot LVI prezidentės, vartotojų sąmoningumui augant, valstybė velkasi pažangiausių procesų uodegoje. Vartotojams turi būti lengvai prieinama informacija apie produkto aplinkosauginį ir socialinį pėdsaką. „Tai, kas vakar atrodė neįmanoma, šiandien tampa neišvengiama. Tausi gamyba, prekyba ir vartojimas turi būti skatinami visais būdais. Aišku, vartotojui svarbiausia kaina. Vadinasi, valstybė turėtų kurti tausumo paskatas, pavyzdžiui, apmokestinimu arba per viešuosius pirkimus, – t. y. kurti aplinką, palankią aplinkai draugiškoms prekėms, paslaugoms ir vartojimui. Be to, svarbu daryti viską, kad tos prekės ir paslaugos būtų įkandamos! Beje, Europoje viešieji pirkimai sudaro 15 proc. BVP“, – pažymi Z. Čeponytė.
Turės keistis ir produktų ženklinimas: rinkdamiesi prekę turėtume atsižvelgti į išmetamuosius teršalus, poveikį biologinei įvairovei, ar efektyviai naudojami ištekliai ir t. t. Pavyzdžiui, dėl vartotojų ir visuomenės spaudimo daugėja produktų su užrašu „Be palmių aliejaus“. (LVI paviljono „Laisvės piknike“ lankytojai galės pasižiūrėti žymaus animatoriaus Iljos Bereznicko sukurtą filmą apie palmių aliejų ir maisto švaistymą.)
Labai svarbus vaidmuo šviečiant ir informuojant vartotojus tenka ir vietos valdžios institucijoms: jos gali skatinti tausų vartojimą, išteklių tausojimą ir atliekų susidarymo prevenciją, nes „apie savo ateitį galvojanti visuomenė negali sau leisti, kad vartotojų sprendimus lemtų tik reklama ir prekybininkai“.
2017 m. LVI inicijavo ir drauge su partneriais penkiose kitose ES šalyse įgyvendina vartotojų švietimo kampaniją „Linkėjimai, maistas“. „Norint išsaugoti ir atkurti gamtinį kapitalą, vartojimas turi būti tausojantis, o ne eikvojantis. Visuomenės švietimo procesas turėtų prasidėti jau vaikų lopšelyje“, – pažymi LVI prezidentė Z. Čeponytė.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
